Vėlinių pamoka (spalio 29, 2016)

Toronto Maironio mokyklos 8 kl. mokinė Tilija Leskauskaitė

Prieš pat Vėlines, spalio 29 d., mūsų, Toronto Maironio mokyklos aštuntokų klasė atvažiavo į Šv.Jono Anapilio kapines išmokti apie tikras lietuviškas Vėlines ir nustatyti ar tos kapinės yra tikrai lietuviškos. Mums sakė, kad tai – vieninkelės tautinės kapinės Kanadoje.

Kapinėse pamatėme šimtus gražių antkapių su lietuviškomis pavardėmis, užrašytomis ant jų: Šimkus, Laučys, Mikaliūnas – čia tik keletas iš pavyzdžių. Tokių pavardžių ant antkapių dauguma. O dar buvo kapų, kur visa šeima atgulė poilsio kartu. Paminklai daugiausia nedideli, tačiau Andrius Jūrėnas suskaičiavo, kad 19 yra labai didelių paminklų, pastatytų šeimoms, kur palaidota iki 6 žmonių.

Nors ir retai, bet buvo paminklų su ne lietuviškomis pavardėmis. Tokių Aistis Meiklejohn rado virš 20: Weisshart, Woda ir kt. Turbūt lietuvaites vedė nelietuviai. Buvo ir nelietuviškomis raidėmis užrašytų lietuviškų pavardžių, bet vos kelios: kaip Milashius.

Ant paminklų buvo nemažai įvairių lietuviškų piešinių. Vieną iš svarbiausių ir išskirtinai lietuvišką – Vytį, galėjai nors kartą rasti kiekvienoje kapų eilėje. Labai dažna ant paminklų tautinė juosta. Maždaug trečdalyje kapinių Justinas Duz jų suskaičiavo virš 80. Labai daug kur matėsi iškalta rūtos, lietuvių tautinio augalo, šakelė. Tomas Ažubalis perpiešė vieną šakelę, kuri buvo ant paminklo.

Kadangi lietuviai yra krikščionys, daug antkapių turi citatas iš Biblijos apie Jėzų, Mariją, angelus bei kitus šventus paveikslus. Suskaičiavom 98, kuriuose pavaizduota Marija, 150, kuriuose – Jėzus, o ant 45 – angelas.

Ant kai kurių paminklų buvo iškalti lietuviškų eilėraščių posmai ar žodžiai, atspindintys ilgesį tėvynei Lietuvai, kaip Palikom tėviškės laukus./Dieve, priimk į savo amžinus namus. Buvo ir labiau religinių, kurių užrašė Nida Jūrėnaitė: Aš prisikėlimas ir gyvybė. Kas tiki į mane, nors ir būtų miręs, bus gyvas, ir kiekvienas, kuris gyvas ir į mane tiki, nemirs per amžius.

Kapai yra apsodinti įvairiais augalais. Andrius Utz pastebėjo, kad lietuviškose kapinėse auga medžiai, krūmeliai, tulpės, rožės, o prie paminklų pasodintų rūtų jis suskaičiavo 56. Ugnė Stankevičiūtė dairėsi, kokių spalvų gėlės žydi kapinėse, ir suskaičiavo, kad daugiausia geltonų – 45, raudonų 31, rožinių 28, violetinių 23, baltų 17, mėlynų 7. Bet turbūt jų padaugėjo, nes iki Vėlinių dar buvo dvi dienos, o žmonės, ir mums būnant kapinėse spalio 29 d., vis važiavo į kapines su gėlėmis.

Pamokos kapinėse pabaigoje aplankėme istoriko Adolfo Šapokos ir Maironio mokyklos mokytojos Irenos Ehlers kapus. Uždegėm žvakutes ir pasakėm maldelę už visus mokyklos mirusius mokytojus ir visus lietuviškose kapinėse palaidotus mirusiuosius.

Diena buvo vėjuota, tad pamoką tęsėme vienintelio lietuviško laikraščio Tėviškės žiburiai viduje gerdami karštą šokoladą ir kalbėdami apie Vėlines, kai mes, lietuviai, susirenkame kartu pagerbti savo mirusius artimuosius.

Kartu pamokoje buvusi Gretos močiutė Irena Žilinskienė taip pat papasakojo apie Vėlines Lietuvoje.